IGNALINOS RAJONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ

Naujienos

Inovacijos, bendradarbiavimas ir Kihnu salos dvasia: patirtys iš Europos žuvininkystės regionų seminaro Pernu

Birželio pradžioje Pernu (Estija) vykęs FAMENET CLLD seminaras „Inovacijos ir bendradarbiavimas“ subūrė apie 150 dalyvių iš daugiau kaip 20 Europos Sąjungos valstybių. Tarp jų – žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių, savivaldybių, ministerijų, Europos Komisijos ir regioninės plėtros organizacijų atstovai. Ignalinos rajono vietos veiklos grupė taip pat dalyvavo šiame tarptautiniame renginyje, skirtame dalintis gerąja patirtimi, ieškoti naujų sprendimų pakrančių bei vidaus vandenų bendruomenėms ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Simboliška, kad seminaras į Pernu sugrįžo po 17 metų. Per šį laikotarpį daug kas pasikeitė – technologijos, iššūkiai, finansavimo galimybės, tačiau pagrindinė idėja išliko ta pati: stiprios vietos bendruomenės kuriamos bendradarbiaujant.

Žuvis perdirbama beveik be atliekų

Vieną įsimintiniausių pranešimų skaitė Islandijos vandenynų klasterio (Iceland Ocean Cluster) atstovas Benedek Regoczi. Jo pristatymas atskleidė, kaip inovacijos gali pakeisti net labai tradicinius sektorius.

Dar visai neseniai žuvies perdirbimo procese net 45 proc. žuvies tapdavo atliekomis. Šiandien Islandijoje inovatyvūs sprendimai leidžia panaudoti net iki 95 proc. žuvies. Iš jos gaminami ne tik maisto produktai, bet ir omega-3 papildai, fermentai, medicinos produktai, naudojami žmogaus odos gydymui bei regeneracijai.

Neatsitiktinai Reikjavike veikiantis Iceland Ocean Cluster dažnai vadinamas „žuvies Silicio slėniu“. Čia gimsta idėjos, kurios ne tik kuria pridėtinę vertę verslui, bet ir prisideda prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo.

Futbolo komandos kapitonas - trečios kartos žvejys

Didelio dėmesio sulaukė ir buvusio Estijos futbolo rinktinės kapitono Raio Piiroja pranešimas.

„Esu Estijos futbolo rinktinės kapitonas, 20 metų profesionaliai žaidęs futbolą įvairiose pasaulio šalyse, bet iš tikrųjų esu trečios kartos žvejys“, – šiais žodžiais jis pradėjo pasakojimą apie savo kuriamą inovatyvų hidrokopterį.

Ši transporto priemonė gali judėti tiek vandeniu, tiek ledu ir yra pritaikyta pakrančių bei vidaus vandenų teritorijoms. Pranešimas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip vietos poreikiai, asmeninė patirtis ir technologinės žinios gali virsti inovatyviu produktu.

Ką gali bendradarbiavimas?

Seminaro darbo grupėse buvo pristatyti projektai iš Estijos, Airijos, Kroatijos, Ispanijos, Suomijos, Kipro, Lenkijos, Prancūzijos ir kitų šalių.

Vieni projektai buvo skirti nykstančių žuvų rūšių išsaugojimui, kiti – pakrančių bendruomenių identiteto stiprinimui, žvejybos turizmo plėtrai ar invazinių rūšių kontrolei. Ypač įdomūs pasirodė projektai, kuriuose tradicinė žvejyba buvo sėkmingai susieta su turizmu, kultūros paveldu, vietos gastronomija ir aplinkosauga.

Airijos Waterfordo estuarijos kaimų aljansas parodė, kaip penkios nedidelės bendruomenės gali veikti kaip vienas regionas, kartu vystydamos uostus, turizmo maršrutus ir vietos verslą. Lenkijos „Carp Valley“ projektas atskleidė, kaip tradicinė karpininkystė gali tapti viso regiono identiteto ir ekonominės plėtros pagrindu. Suomijos iniciatyva „Cool Blue“ pristatė naują kryptį – regeneracinę akvakultūrą, kai dumbliai ir midijos auginami ne tik maistui, bet ir ekosistemoms atkurti.

Diskusijose ne kartą nuskambėjo mintis, kad inovacija nebūtinai reiškia naujas technologijas. Kartais didžiausia inovacija tampa naujas bendradarbiavimo modelis, bendras kelių bendruomenių tikslas ar gebėjimas naujai pažvelgti į savo krašto išteklius.

Kihnu – sala, kur tradicijos vis dar gyvos

Viena įsimintiniausių seminaro dalių buvo pažintinis vizitas į Kihnu salą.
Tai nedidelė Baltijos jūros sala, garsėjanti unikalia kultūra ir stipria vietos bendruomene. Kihnu kultūrinė erdvė įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o tradicijos čia tebėra ne muziejinis eksponatas, bet kasdienio gyvenimo dalis.

Sala šimtmečius gyveno iš jūros. Žvejyba, laivyba ir pakrančių gyvenimo būdas čia suformavo savitą kultūrą, kuri išliko iki šių dienų. Kol vyrai plaukdavo į jūrą, moterys rūpindavosi ūkiu, šeima, amatais ir tradicijų perdavimu. Būtent todėl Kihnu iki šiol laikoma viena autentiškiausių pakrančių bendruomenių Baltijos regione.

Saloje vis dar galima sutikti moteris, vilkinčias spalvingais tautiniais drabužiais, išgirsti vietinius pasakojimus apie jūrininkų gyvenimą ir pamatyti tradicinius amatus. Ne vienam seminaro dalyviui įspūdį paliko ir savitas salos humoras bei gyventojų gebėjimas tradicijas paversti turistiniu traukos objektu. Raudonais sijonais pasipuošusios vietos moterys turistus vežioja net atvirais sunkvežimiais, o tradicijos čia nėra demonstruojamos – jos tiesiog gyvena.

Aplankėme modernizuotus Sauru ir Sigatsuaru uostus, kuriuose Europos Sąjungos investicijos padėjo pagerinti žvejybos infrastruktūrą, sudaryti geresnes sąlygas žvejams ir stiprinti vietos ekonomiką. Taip pat lankėmės Rannametsa ūkyje, kuriame vietos žuvininkystės tradicijos sėkmingai derinamos su šiuolaikinėmis rinkodaros ir perdirbimo priemonėmis. Projekto dėka buvo modernizuotos gamybinės patalpos, įsigyta įranga ir sukurtas vietos produkcijos prekės ženklas.

Didelį įspūdį paliko Kihnu švyturys – vienas iš vos kelių išlikusių ketaus švyturių Estijos pakrantėje, atgabentas iš Anglijos dar 1864 metais. Kihnu muziejuje susipažinome su salos istorija, jūrine kultūra, vietos menininkų darbais ir pasakojimais apie gyvenimą atokioje saloje.

Skoniai, kurių Lietuvoje nesutiksi

Ne mažiau įsimintina buvo ir pažintis su vietos gastronomija. Degustacijos metu ragavome produktų iš kormoranų ir ruonių mėsos, žuvėdrų kiaušinių, vietinės žuvies gaminių ir kitų vietos delikatesų.

Didžiausią nuostabą sukėlė salos gyventojų reakcija sužinojus, kad Lietuvoje meškiena nėra įprastas maisto produktas. Kihnu saloje meškienos konservai – gana įprasta vietinės produkcijos dalis.

Kokios ateities tendencijos ryškėja Europoje?

Seminaro metu daug dėmesio skirta bendruomenių inicijuotos vietos plėtros (BIVP, angl. CLLD) ateičiai po 2027 metų. Europos Komisijos atstovai akcentavo, kad vietos partnerystėmis grįstas vystymas išlieka vienu svarbiausių Europos Sąjungos teritorinės plėtros instrumentų.

Ateityje vis didesnis dėmesys bus skiriamas inovacijoms, skaitmenizacijai, vietos bendruomenių atsparumui, jaunimo įtraukimui, klimato kaitos iššūkiams ir gyventojų senėjimo problemų sprendimui. Vis dažniau kalbama apie būtinybę derinti ekonominę plėtrą su aplinkosauga, kultūros paveldo išsaugojimu ir gyvenimo kokybės gerinimu.

Šios tendencijos itin aktualios ir Ignalinos rajonui. Mūsų regionas, kaip ir daugelis Europos kaimiškų teritorijų, susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo, visuomenės senėjimo, paslaugų prieinamumo ir užimtumo iššūkiais. Todėl tarptautinė patirtis tampa svarbiu įkvėpimo šaltiniu ieškant naujų sprendimų vietos bendruomenėms.

Ignalinos rajono VVG – išskirtinis pavyzdys Lietuvoje

Ignalinos rajono vietos veiklos grupė šiame kontekste užima išskirtinę vietą Lietuvoje. Šiuo metu tai vienintelė vietos veiklos grupė šalyje, vienu metu įgyvendinanti dvi strategijas – Ignalinos rajono vietos plėtros strategiją ir žuvininkystės regiono vietos plėtros strategiją dedikuotą "Mėlynojo turizmo" temai.

Toks modelis suteikia galimybę kompleksiškai spręsti tiek kaimo, tiek žuvininkystės bendruomenių poreikius, skatinti partnerystes tarp skirtingų sektorių, ieškoti inovatyvių sprendimų ir pasitelkti platesnį priemonių spektrą vietos iniciatyvoms įgyvendinti.

Dalyvavimas tarptautiniuose BIVP ir žuvininkystės regionų tinkluose leidžia ne tik perimti gerąją Europos patirtį, bet ir pristatyti Ignalinos kraštą tarptautiniu mastu, užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius bei ieškoti partnerių būsimiems projektams.

Iš Pernu ir Kihnu salos parsivežame ne tik naujų idėjų bei profesinių kontaktų, bet ir dar kartą sustiprėjusį įsitikinimą, kad vietos plėtra prasideda nuo žmonių. O didžiausi pokyčiai gimsta tada, kai bendruomenės, verslas, savivalda ir nevyriausybinės organizacijos dirba kartu siekdamos bendro tikslo.