IGNALINOS RAJONO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ

Naujienos

„MĖLYNASIS TURIZMAS: tvarios patirtys Vakarų Lietuvoje“ – idėjos iš keturių ŽVVG teritorijų

Rugsėjo 21–23 dienomis Ignalinos rajono vietos veiklos grupės teritorijos atstovai dalyvavo pažintiniame renginyje „Mėlynasis turizmas: tvarios patirtys Vakarų Lietuvoje“. Per tris dienas aplankytos keturios žuvininkystės vietos veiklos grupių teritorijos.

Kelionės metu buvo svarbu ne tik pamatyti jau įgyvendintus projektus, bet ir suprasti, kaip skirtinguose Lietuvos regionuose naudojami vietos ištekliai, kaip žuvininkystė derinama su turizmo paslaugomis, vietos produktais, edukacija, kultūra ir naujomis verslo idėjomis.

Renginio tikslas - aktyvinti IRVVG teritorijos gyventojus ir potencialius pareiškėjus, didinti jų informuotumą apie VPS įgyvendinimo ir vietos projektų finansavimo galimybes, supažindinti su kitų ŽVVG teritorijų gerąja patirtimi bei įgyvendintais mėlynojo turizmo ir žuvininkystės projektais, skatinant įgytas žinias pritaikyti savo teritorijoje ir inicijuoti kokybiškus vietos projektus.

NUO ŽUVIES AUGINIMO IKI DIDESNĖS PRIDĖTINĖS VERTĖS

Viena svarbiausių kelionės temų buvo šiuolaikinės žuvininkystės galimybės. Aplankyti ūkiai parodė, kad žuvininkystė šiandien gali apimti gerokai daugiau nei vien žuvies auginimą – svarbios tampa papildomos paslaugos, produkcijos perdirbimas, rekreacija ir tiesioginis ryšys su vartotoju.

Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Vilkauda“ teritorijoje aplankytame Arvydų žuvininkystės ūkyje dalyviai susipažino su ekologinės tvenkininės žuvininkystės veikla, žuvų auginimu maistui ir įžuvinimui bei rekreacinės žvejybos galimybėmis. Ūkio pavyzdys parodė, kaip tradicinė akvakultūros veikla gali būti papildoma lankytojams skirtomis paslaugomis ir taip kurti didesnę vertę ne tik pačiam ūkiui, bet ir visai vietovei.

Vidurio Lietuvos žuvininkystės vietos veiklos grupės teritorijoje lankytame Raseinių žuvininkystės ūkyje atsiskleidė kitas modelis – visa vertės grandinė nuo žuvų veisimo ir auginimo iki jų paruošimo bei perdirbimo. Tokia veiklos struktūra leidžia didesnę sukuriamos vertės dalį išlaikyti regione ir mažiau priklausyti vien nuo pirminės produkcijos pardavimo.

Šioje teritorijoje aplankyta ir kaimo „Karpynė“, kur žuvininkystės ištekliai jau tampa viso turizmo produkto dalimi. Tvenkinių apsuptyje veikiančiame komplekse derinamos apgyvendinimo, maitinimo, poilsio, SPA ir pramoginės žvejybos paslaugos, o vietinės žuvies patiekalai tampa svarbia gastronominės pasiūlos dalimi.

Šie pavyzdžiai atskleidė skirtingus kelius į didesnę pridėtinę vertę – nuo rekreacinės žvejybos ir lankytojų priėmimo iki perdirbimo ar viso turizmo ir svetingumo paslaugų komplekso kūrimo.

KAI ŽUVININKYSTĖ TAMPA TURIZMO PATIRTIES DALIMI

Kita svarbi kelionės kryptis – mėlynasis turizmas ir vandens išteklių panaudojimas kuriant patrauklias lankytojų patirtis.

Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės asociacijos „Vidmarės“ teritorijoje susipažinta su Kuršių marių pakrančių ir žvejybos infrastruktūra, vietos žvejybos tradicijomis bei sprendimais, taikomais išskirtinio gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio vietovėje.

Vienas iš aplankytų pavyzdžių – Neringos savivaldybės įgyvendintas projektas „Žvejybos infrastruktūros sukūrimas Neringos savivaldybėje“, kurio vertė – 149 584 Eur. Nidoje, greta žvejų sandėlio Purvynės gatvėje, įrengta pontoninė prieplauka, kurioje gali saugiai švartuotis šešiolika žvejų laivelių, o Gintaro įlankoje Juodkrantėje įrengta prieplauka aštuoniolikai laivelių. Tai infrastruktūra, kuri pirmiausia gerina žvejų darbo sąlygas, tačiau kartu padeda išlaikyti gyvą žvejybos veiklą Kuršių marių pakrantėje.

Kitas projektas – asociacijos „Parnidė“ įgyvendintas „Verslui palankios aplinkos kūrimas“, kurio vertė – 149 605,05 Eur. Purvynės g. 14, Nidoje, sukurta vientiso stiliaus viešoji erdvė, kurioje gali būti prekiaujama vietine produkcija ir rūkyta žuvimi, organizuojamos edukacijos bei teikiamos kitos su žuvininkyste susijusios paslaugos.

Šis pavyzdys ypač gerai parodo, kaip žvejyba gali būti priartinama prie lankytojo – žuvis tampa ne tik produktu, bet ir vietos gastronomijos, edukacijos bei krašto pažinimo dalimi.

Neringoje taip pat lankytas naujai atnaujintas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“. Po rekonstrukcijos čia įsikūrė ir Nidos turizmo informacijos centras, kuriamos sąlygos kultūros renginiams, koncertams ir kitoms veikloms. Darbuotojai su dideliu entuziazmu aprodė funkcionalias erdves. Mėlynojo turizmo požiūriu toks daugiafunkcis centras svarbus tuo, kad vandens, gamtos ir žvejybos išteklius papildo kultūrine bei informacine pasiūla. Neringos lankytojo patirtį kuria ne vien marios ar jūra – ją papildo vietos istorijos, kultūra, renginiai, gastronomija ir galimybė pažinti išskirtinį Kuršių nerijos identitetą.

Čia ypač aiškiai matyti ir vietinės žuvies svarba bendrame turizmo paslaugų komplekse. Lankytojui vertę kuria ne vien pakrantė ar kraštovaizdis – vietinė žuvis, jos paruošimo tradicijos, žvejybos istorija, edukacijos, mažoji infrastruktūra, kultūros objektai ir vietos verslų siūlomos paslaugos kartu formuoja visos vietovės patrauklumą.

Viešnagę Nidoje vainikavo edukacinė programa su Kuršių nerijos nacionalinio parko specialiste, kuri pasakojo apie pakrančių bendruomenių gyvenimo specifiką šioje ypatingoje vietovėje, gamtines sąlygas, smėlio rūšis, sengirę, bioįvairovę, storinę transformaciją ir kitas įdomybes būdingas šiai įspūdingai vietovei.

ŠVENTOJI – nuo žvejų infrastruktūros iki modernaus jūrų uosto

Asociacijos Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės teritorijoje dalyviai lankėsi Šventosios žvejų uoste. Uosto vadovas pristatė jau sukurtą infrastruktūrą ir tolesnius plėtros planus, o vietos žvejai parodė naudojamą įrangą, paramos lėšomis įkurtas žuvies prekybos vietas ir papasakojo apie kasdienę žvejybos veiklą.

Didelis dėmesys skirtas Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektui. 2026 m. rugsėjį simboliškai pažymėta naujo statybų etapo pradžia. Uosto molų statybai skirta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, o bendra rangos darbų vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Numatyta pastatyti du išorinius molus, išgilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą bei įrengti kitą visavertei uosto veiklai reikalingą infrastruktūrą. Projektas svarbus ne vien saugesnei laivybai. Atkurtas uostas turėtų pagerinti vietos žvejų darbo sąlygas, sudaryti daugiau galimybių žuvininkystės verslui, tiesioginei produkcijos realizacijai, žvejybos turizmui, edukacijoms ir kitoms papildomoms veikloms. Šventosios ŽRVVG strategijoje pakrančių ir vandens turizmas bei žvejams reikalingos infrastruktūros plėtra įvardijami tarp svarbių vietovės vystymo krypčių.

Šventosios pavyzdys ypač aiškiai parodo, kad investicijos į bazinę žvejybos infrastruktūrą gali tapti pagrindu platesnei vietos ekonomikos plėtrai – sujungti žvejybą, laivybą, turizmą, vietos produktus ir bendruomenės gyvenimą.

MĘLYNASIS TURIZMAS – DAUGIAU NEI VEIKLA PRIE VANDENS

Pajūryje buvo galima pamatyti ir platesnį požiūrį į turizmo infrastruktūrą. Palanga investuoja ne tik į pajūrį, bet ir į paslaugas bei aktyvaus laisvalaikio erdves, kurios kurortą daro patrauklų skirtingoms lankytojų grupėms ir padeda mažinti sezoniškumą.

Vienas tokių pavyzdžių – miesto baseinas ir sveikatingumo infrastruktūra, taip pat dviračių ir aktyvaus laisvalaikio erdvės. Tokie sprendimai primena, kad sėkminga turizmo vietovė kuriama ne vien aplink vieną gamtinį išteklių. Jūra, ežeras ar upė gali būti pagrindinis traukos objektas, tačiau lankytojo patirtį sustiprina susisiekimas, aktyvaus laisvalaikio, kultūros, sveikatingumo, gastronomijos ir kitos paslaugos. Būtent toks požiūris leidžia mėlynąjį turizmą suprasti plačiau – kaip visą su vandeniu, žuvininkyste, vietos kultūra ir gyvenimo būdu susijusių veiklų bei paslaugų sistemą.

KETURI REGIONAI – SKIRTINGI SPRENDIMAI

Aplankytos keturios ŽVVG teritorijos parodė, kad vieno universalaus mėlynojo turizmo modelio nėra. Vienur didžiausią potencialą kuria akvakultūros ūkiai, žuvies perdirbimas ir rekreacinė žvejyba, kitur – pakrančių infrastruktūra, vietinė gastronomija, kultūros objektai ar žvejų bendruomenės ryšys su lankytojais. Pajūryje ypač svarbus tampa ir gebėjimas žuvininkystės veiklą įtraukti į platesnę turizmo pasiūlą.

Ne mažiau vertinga buvo galimybė kalbėtis su projektų vykdytojais, žvejais, verslo ir vietos veiklos grupių atstovais – išgirsti ne tik apie pasiektus rezultatus, bet ir apie praktinius sprendimus, iššūkius bei tolesnes plėtros idėjas. Tokios išvykos leidžia potencialiems pareiškėjams savo sumanymus vertinti praktiškiau: ne kopijuoti kitur veikiančius projektus, o pamatyti principus ir atsirinkti tai, ką galima pritaikyti savo vietovėje.

KĄ GALIME PARSIVEŽTI į Ignalinos kraštą?

Vakarų Lietuvos ir kitų aplankytų regionų patirtys negali būti tiesiogiai perkeltos į Ignalinos rajoną – mūsų gamtinės, ekonominės ir turizmo sąlygos skiriasi. Tačiau pagrindiniai principai yra universalūs. Didesnė vertė atsiranda tuomet, kai šie ištekliai veikia ne atskirai. Žuvininkystė gali būti jungiama su turizmu, vietiniu maistu, edukacijomis, aktyviomis veiklomis prie vandens, gamtos ir kultūros paveldo pažinimu. Viena paslauga gali sustiprinti kitą ir kartu kurti patrauklesnę bei ekonomiškai gyvybingesnę vietovę. Kelionėje pamatyti projektai ir užmegzti kontaktai – tai ne tik naujos žinios, bet ir paskata ieškoti savo kraštui tinkamų idėjų bei inicijuoti projektus, kurie kurtų ilgalaikę ekonominę ir socialinę vertę Ignalinos rajono žuvininkystės regionui.

Renginys organizuojamas įgyvendinant „Ignalinos rajono žuvininkystės plėtros strategiją 2023–2029 m.“ Nr. 31SI-23-06-K-004-PR001.